Kvaišalų grėsmės paauglių gyvenime

Paauglystė – tai laikotarpis, kai jaunas žmogus ieško savo tapatybės, patiria stiprius
emocinius išgyvenimus ir dažnai susiduria su aplinkos spaudimu. Būtent šiame etape padidėja
rizika išbandyti įvairias psichiką veikiančias medžiagas – kvaišalus, elektronines cigaretes ar kitas
psichotropines medžiagas. Nors dažnai tai prasideda iš smalsumo ar noro pritapti, pasekmės gali
būti rimtos ir ilgalaikės. Viena iš pagrindinių grėsmių – poveikis smegenims. Paauglių smegenys
dar tik vystosi, todėl yra ypač jautrios cheminėms medžiagoms. Kvaišalai gali sutrikdyti atmintį,
dėmesio koncentraciją, sprendimų priėmimą. Ilgainiui tai gali turėti neigiamą įtaką mokymuisi ir
net asmenybės formavimuisi. Kita svarbi problema – priklausomybės rizika. Jauni žmonės greičiau
pripranta prie medžiagų poveikio, todėl net retas pavartojimas gali virsti žalingu įpročiu.
Priklausomybė ne tik kenkia fizinei sveikatai, bet ir daro didelę žalą emocinei būklei: gali atsirasti
nerimas, depresija, dirglumas. Fizinė sveikata taip pat kenčia. Elektroninės cigaretės, kurias
paaugliai dažnai laiko „mažiau kenksmingomis“, iš tiesų gali stipriai įtakoti sveikatos būklę. Jos
dirgina ir pažeidžia kvėpavimo sistemą, gali sukelti kosulį, dusulį bei didinti rimtų plaučių ligų
riziką. Be to, daugėja apsinuodijimo atvejų, susijusių su šių produktų vartojimu, o kai kuriais
atvejais fiksuojamos ir mirtys. Kiti kvaišalai gali paveikti smegenis, širdį, kepenis, imuninę sistemą.
Ne mažiau svarbios ir socialinės pasekmės. Kvaišalų vartojimas gali pabloginti santykius su šeima,
draugais, sukelti konfliktus mokykloje. Kartais tai veda prie neteisėtos veiklos ar pavojingo elgesio,
kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių ateičiai. Paauglystėje formuojasi įpročiai, tad ankstyvi
pasirinkimai gali turėti ilgalaikių pasekmių – tiek sveikatai, tiek emocinei būklei ar socialiniam
gyvenimui. Svarbu suprasti, kad informacija ir atviras bendravimas su paaugliais yra vieni
efektyviausių būdų apsaugoti juos nuo žalingų įpročių. Paaugliai turėtų jaustis drąsiai kalbėdami
apie savo problemas su tėvais, mokytojais ar specialistais. Be to svarbu ugdyti gebėjimą pasakyti
„NE“ ir priimti savarankiškus, atsakingus sprendimus, o laiku vykstantys pokalbiai gali padėti
išvengti žalingų įpročių susiformavimo.

Apie šią aktualią temą su Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos paaugliais
diskutuoti pakvietėme Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologę Bertą Radvilaitę.
Užsiėmimo metu mokiniai lygino, kurias priklausomybes sunkiau įveikti – psichologines ar fizines,
taip pat buvo supažindinti su žmogaus savijauta abstinencijos laikotarpiu. Diskusijos metu
nagrinėta, ar psichotropinės medžiagos iš tiesų padeda mažinti stresą, bei aptarta, ar jos visiškai
pasišalina iš organizmo nutraukus jų vartojimą.

Aktyviai įsitraukę mokiniai aiškinosi psichotropinių medžiagų rūšis, diskutavo, kodėl
vadinamosios naujos psichotropinės medžiagos taip įvardijamos (dėl nuolat kintančios jų cheminės
sudėties), ir kokiais pavidalais jos platinamos. Taip pat buvo aptarta, kokiais būdais jaunimas gali
būti klaidinamas ir kaip tiekėjai slepia bei platina narkotines medžiagas. Susitikimo metu mokiniai
ugdė gebėjimą atskirti psichoaktyvių medžiagų vartojimo faktus nuo mitų, analizavo įvairias
situacijas bei pateiktus pavyzdžius, mokėsi kritiškai vertinti informaciją ir pagrįsti savo nuomonę.
Be to, jie įvardijo išorinius ir vidinius veiksnius, galinčius paskatinti atsisakyti psichoaktyviųjų
medžiagų vartojimo, diskutavo apie bendraamžių įtaką, asmenines vertybes ir atsakomybę už savo
sprendimus.

Taigi paauglystė yra itin jautrus laikotarpis, kai priimami sprendimai gali turėti
ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Diskusijos ir edukaciniai užsiėmimai,
tokie kaip šis susitikimas, padeda jaunimui geriau suprasti psichoaktyvių medžiagų keliamas
grėsmes, ugdo kritinį mąstymą ir stiprina atsparumą neigiamai aplinkos įtakai. Svarbu, kad
paaugliai ne tik įgytų žinių, bet ir mokytųsi atsakingai priimti sprendimus, gebėtų atsispirti
spaudimui bei drąsiai kreiptis pagalbos. Tik bendromis mokyklos, šeimos ir specialistų pastangomis
galima padėti jaunam žmogui pasirinkti sveiką ir saugų gyvenimo kelią.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė