Skaitome kitaip: kūryba, menas ir vaizduotė

Vykdant TŪM II projekto kultūrinio ugdymo 90 veiklą - skaitymo skatinimo projektą, buvo apjungtos mokinių kūrybinės veiklos ir mokytojų profesinis tobulėjimas.

Projekto pradžioje mokytojai dalyvavo mokymuose „Kūrybiški dialogai apie meną ir mokinių vertinimo alternatyvos“ , kuriuose gilinosi į vizualaus mąstymo strategijas, dialogo su mokiniais principus ir kūrybiškas vertinimo alternatyvas. Jie mokėsi užduoti atvirus klausimus, konstruktyviai perfrazuoti mokinių mintis, taikyti kūrybinio proceso vertinimo metodus ir skatinti mokinių motyvaciją skaityti.

Mokiniams buvo organizuotas integruotų pamokų ciklas, skirtas skaitymo skatinimui per Panevėžio krašto istoriją ir Čičinsko legendą. Veiklos vyko įvairiose edukacinėse erdvėse.

Pirmoji veikla vyko netradicinėje aplinkoje – šalia Upytės kaimo stūksančiame Upytės piliakalnyje. Čia mokinius pasitiko regioninio parko edukatorius, kuris supažindino su piliakalnio istorija ir paaiškino, kodėl jis vadinamas Čičinsko kalnu. Mokiniai išgirdo sakmę apie nedorėlį poną Čičinską, prasmegusį dvarą ir likusią įdubą žemėje, o vėliau skaitė sakmę „Čičinsko kalnas“, analizavo jos turinį, veiksmo laiką ir vietą bei kūrė pono Čičinsko charakteristiką. Kūrė trumpus video filmukus.

Pamoka gamtoje ne tik praturtino literatūros suvokimą, bet ir leido iš arti pajusti vietos dvasią.

Antroji pamoka persikėlė į Panevėžio kraštotyros muziejų, kur mokiniai susitiko su profesionaliu edukatoriumi Emiliumi Jociu. Čia vyko integruota lietuvių kalbos, literatūros ir muzikos veikla „Upytės bajorai“. Susipažinę su Maironio poema, sukurta remiantis ta pačia sakme, mokiniai inscenizavo pasirinktas poemos ištraukas. Kūrybinė užduotis padėjo geriau suprasti literatūrinės interpretacijos galimybes, o muziejaus aplinka sustiprino ryšį su regione gyvavusia bajorų kultūra.

Trečioji ciklo dalis buvo skirta kulinarinei ir matematinei edukacijai „Nuo bajoro iki kepsnio“. Aiškindamiesi žiauriojo pono Čičinsko istoriją ir jos sąsajas su Panevėžio kraštu, mokiniai sužinojo, kaip legenda paskatino atsirasti patiekalą, šiandien žinomą kaip Čičinsko kepsnys. Dalyviai susipažino su šio kepsnio receptu.

Projektą užbaigė kūrybinės dirbtuvės „Kas yra instaliacija ir ką ji pasakoja?“, kuriose vaikai mokėsi instaliacijos meno, tyrinėjo simbolius ir kūrė savo instaliacijas, įkvėptas perskaitytos knygos bei Panevėžio istorinio paveldo.

Šis projektas parodė, kaip kūrybiški metodai ir tarpdisciplininis požiūris gali stiprinti mokinių skaitymo motyvaciją, o mokytojams suteikė naujų būdų prasmingai kalbėti apie meną ir vertinti mokinių kūrybą.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis

„Tūkstantmečio mokyklų II“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Lina Kazakaitienė