Urtės sveikinimas

Žagarėliai

...o dabar užsimerkit visi ir mintimis paklaidžiokit po savo vaikystę...

Aš matau, kaip Jūsų lūpomis nubėga šypsena... o kai kam ir ašara nurieda skruostu... Koks Jūsų pats gražiausias vaikystės prisiminimas? Ir kelių metų Jūs jau atsimenat save?..

Aš save atsimenu nuo metų gal kokių... trijų... Ir pats ryškiausias ankstyvos vaikystės prisiminimas - kaip aš su Mama kepėm žagarėlius... Taip taip - kepėm, nes tada nesupratau, kad žagarėliai yra verdami taukuose.

Stoviu, tokia mažytė mergytė, virtuvėje ant kėdės ir savo mažom rankytėm padedu Mamai minkyti tešlą žagarėliams. Ką ten padedu, tik trukdau... Tokio amžiaus norėjau būti virtuvės šefė!.. Turėjau mažytę geltoną prijuostę su gėlėm, ir ji buvo baltut baltutėlė nuo miltų. O kiek buvo juoko man ir Mamai, kai abi viena kitai su miltais nubarstydavom nosiukus...

O kokio skanumo buvo žagarėlių tešla! Mama specialiai kur nors nusisukdavo, o aš tik kapt gabalėlį tešlos į savo mažą burnytę...

Juokinga?.. Tik nesakykit, kad tešlos neesat ragavę...

Paskum sekė žagarėlių raitymas. Kol Mama dešimt, aš - vos vieną suraitydavau. O kai jau pabosdavo - darydavau tešlos bumbuliukus. Ir Mama tuos bumbuliukus kepdavo ir jie buvo patys skaniausi!

Kai žagarėlių būdavo pilnas virtuvės stalas, Mama su tokiu burzgiu iš cukraus maldavo pudrą. Burzgis - tai kavamalė. Čia mano mažytės žodynas.

O kokio skanumo buvo ta pudra! Į dubenį, kur ji buvo supilta, pirštukai patys lipdavo. Ta pudra aš turėdavau apibarstyti žagarėlius. Vieni žagarėliai tapdavo labai pudruoti, o kitiems saldžios pudros nekliūdavo visai...

Buvau maža mergytė, kaip mokėjau, taip Mamai ir padėjau... Ir spėkit, kaip aš valgydavau žagarėlius? Ogi, nulaižydavau visą cukraus pudrą, o žagarėlį atiduodavau Tėčiui...

Tad, Ačiū, Mama, Tau, už tuos žagarėlius, už viską ko išmokei, mokai ir dar išmokysi. Ačiū, Tau, kad esi mano Mama! Aš Tave myliu!..

O eilėraštį ŽYDĖJIMAS skiriu visoms Močiutėms, nes Močiutės taip pat Mamos - mūsų Mamų ir Tėčių Mamos.

Ir mūsų Močiutės žydi,

Kai nusimeta skareles,

Kai užsideda spalvotus karolius

Ir apsivelka ryškias sukneles.

Ir mūsų Močiutės žydi,

Kai nagus nusilakuoja rausvai,

Kai su šukom išsipurena plaukus

Ir lūpas pasidažo ryškiai.

Ir mūsų močiutės žydi,

Kai vaikai sugrįžta namo,

Kai anūkai su Mamos diena sveikina

Ir sušunka triskart valio!

Ir mūsų Močiutės žydi,

Joms tik reikia meilės savų,

Švelnių švelnių apkabinimų

Ir truputį gėlių.

Tad būkit pasveikintos, Mamos ir Močiutės! Su Jūsų diena!

Urtė Daugelaitė