Gimnazijos istorija

Mes ruošiamės mokyklos 105 metų jubiliejaus šventei

2019 metais mokykla šventė 100 metų jubiliejų

Apie šventę skaitykite čia

Kai mūsų mokyklai buvo 95-eri

Svarbūs gimnazijos istorijai faktai vaizdo įraše. 

Krekenavos gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1409 metais. Tuomet ji priklausė Vizgirdų giminei. XV  a. Krekenava tapo svarbia istorine kryžkele . Čia kirtosi 3 krypčių keliai: Kauno, Livonijos, Šiaulių.

1484 m. mietelyje pastatyta bažnyčia. Ji tampa dvasinio bei ekonominio gyvenimo centru. Reikėjo mokytų žmonių, tad pradėta rūpintis mokyklos steigimu. Jau 1533 m. rašytiniuose šaltiniuose minima parapijinė mokykla. Deja, apie mokyklos tolimesnę veiklą duomenų nėra. Reikėtų manyti, kad mokyklos veikla nenutrūko ir po pirmojo paminėjimo 1533 m.

XVI—XVII a. Lietuvos istorijoje buvo labai neramūs. Nesibaigiantys karai su rusais, švedais, taip pat maro epidemijos verčia manyti, kad mokyklos veikla tampa epizodine.

XVIII a. pabaigoje žlugus Lenkijos–Lietuvos valstybei ir Lietuvai patekus į Rusijos imperijos sudėtį, rašytiniuose šaltiniuose randama daugiau duomenų apie mokyklos veiklą. 1821 metais mokyklą lanko 23 mokiniai, o juos moko Jonas Sobolevskis. 1865 metais Krekenavoje jau veikia valstybinė pradinė mokykla. Kadangi tai  lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis, mokykloje buvo  mokoma rusų kalba, o tai kėlė miestelio gyventojų nepasitenkinimą. 1904 metais panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, 1905-1906 mokslo metais lietuvių kalba grįžta į mokyklą.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Lietuvą, mokyklos veikla nenutrūko. Iš 1917-1918 metų duomenų žinoma, kad mokykla buvo 3 pakopų: žemutinio, vidurinio, aukštutinio. Pradėta mokyti ir vokiečių kalbos.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, daugiau dėmesio skiriama ir švietimui. Mokytojo M. Antanaičio iniciatyva 1919 metais pradinė mokykla reorganizuojama į progimnaziją. Jos direktoriumi tampa M. Antanaitis. 1935 metais progimnazija pertvarkoma į šešių skyrių reformuotą pradinę mokyklą.

1940 metų vasarą Lietuvai netekus nepriklausomybės, mokyklos veikla nenutrūksta. Didžioji dalis mokytojų - Lietuvos patriotai,  išvystę plačią antitarybinę veiklą. 1944  metais sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, rudenį Krekenavoje vėl pradeda veikti progimnazija. Direktoriumi tampa Povilas Pečkus, mokykloje dirba 9 mokytojai ir mokosi 212 mokinių. Didėjant mokinių skaičiui, 1947 metais progimnazija reorganizuojama į gimnaziją. Joje jau mokosi 407 mokiniai ir dirba 20 mokytojų. 1949 metais gimnazija pertvarkoma į vidurinę mokyklą. Jai vadovauja Anicetas Astravas. Mokyklos kasdieninį darbą sutrukdo tremtys į Sibirą:  brolis ir sesuo Čeidai, V. Šulcas, P.Juodikis — tik keletas mokinių, išsiųstų tremtin 1948—1952 metais.

Sovietinės okupacijos laikotarpiu mokinių skaičius mokykloje nuolat augo, todėl gerinant mokinių mokymosi sąlygas, 1969—1982 metais pastatytas antrasis mokyklos pastatas, sporto salė, valgykla, bendrabutis.

1989 metai — Lietuvos tautinės mokyklos kūrimo pradžia. Plačiau ir giliau kalbama apie lietuvių tautos istorijos vingius ir klastotes. Mokykloje pradedami dėstyti nauji dalykai: etika, tikyba, etnokultūra, dailė. Per visą mokyklos gyvavimo laikotarpį joje dirbo 250 pedagogų.

1994 metais minint mokyklos 75-metį,  jai suteiktas Mykolo Antanaičio vardas. 2004 metais įsteigta Mykolo Antanaičio premija, kuria šviesaus atminimo mokytojo giminaičiai kasmet apdovanoja vieną iš mokyklos mokytojų arba mokinių, labiausiai nusipelniusių garsinant mokyklos vardą , puoselėjant jos tradicijas.

2007 metais mokykla tampa gimnazija.

Nuo 2010 metų Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijai vadovauja Vaidas Pocius,  pakeitęs ilgametį gimnazijos direktorių A.A. Graževičių.

Direktoriai vadovavę mokyklai

2011 m. vyko gimnazijos išorinis vertinimas. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ataskaitoje akcentuojama, kad stiprieji gimnazijos veiklos aspektai tai, kad gimnazija rūpinasi tradicijų kūrimu ir puoselėjimu, mokinių ir mokytojų santykiai kuria mokymuisi palankų mikroklimatą, tenkinami gabiųjų mokinių poreikiai, svarūs mokinių mokymosi pasiekimai, demokratiški gimnazijos bendruomenės narių tarpusavio santykiai, tikslingai naudojami materialiniai ištekliai, tinkamai valdomas personalas.

2012 m. iš ES KPF projektinių lėšų įrengtos treniruoklių ir gimnastikos salės. Abiturientės Aistės Konderauskaitės istorijos valstybinio brandos egzamino žinios įvertintos 100 balų.

2013 m. startavo gimnazijos edukacinių erdvių atnaujinimo strategija - savivaldybės lėšomis atnaujintas gimnazijos senojo korpuso I aukšto koridorius ir sanitariniai mazgai. Abituriento Simo Družo matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatas – 100 balų.

2014 m. mokyklos bendruomenė šventė 95 metų jubiliejų, savivaldybės lėšomis renovuota sporto salė, įrengtas gimnazijos muziejus, atnaujinta gimnazijos atributika, gimnazijoje pradėta diegti vaizdo stebėjimo ir gimnazijos bendruomenės saugumo užtikrinimo sistema.

2015–2016 m. įrengta lauko žaidimų erdvė, sumontuoti 7 lauko treniruokliai. Vyko gimnazijos pastato naujo korpuso išorės renovacijos ir avarinės būklės likvidavimo darbai (Švietimo įstaigų modernizavimo programa). Abituriento Gyčio Vyšniausko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino žinios įvertintos 100 balų.

2016 m. savivaldybės lėšomis atnaujinti seno korpuso I aukšto 8 kabinetai (4 lietuvių kalbos ir 4 administracijos korpuse), įrengtas el. skambutis, mokyklos radijo sistema, užbaigta vaizdo stebėjimo ir saugumo sistemos plėtra (sumontuotos 4 naujos kameros ir naujas maitinimo blokas). Labdaros ir paramos fondo „Tavo galimybė“ iniciatyva gimnazijoje įkurtas Vaiko dienos centras, skirtas vaikams iš šeimų, patiriančių socialinę riziką.

2017 m. savivaldybės lėšomis atnaujinti seno korpuso II aukšto 6 kabinetai (su mokykliniais baldais), nupirktos estetiškos daiktų saugojimo spintelės (120 vnt.), atnaujinta IKT bazė (kompiuteriai, vaizdo projektoriai), įrengtas vaikų žaidimų kambarys „Padaužų planeta“ 1–4 kl. mokiniams.

2018 m. buvo vykdoma gimnazijos edukacinių erdvių atnaujinimo strategija: 5 erdvės (biologijos, fizikos, muzikos kab., išmanioji klasė, koridoriaus erdvė) atnaujintos ir pritaikytos gimnazijos bendruomenės narių kūrybiškumo skatinimui iš ESF projekto „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas Panevėžio rajono savivaldybėje“ lėšų, 6 erdvės (2 matematikos, istorijos, spec. pedagogo, matematikos konsultacijų centras, geografijos) ir šildymo sistemos stovai atnaujinti naujame korpuse – iš savivaldybės skirtų asignavimų, įrengtas gimnazijos sporto aikštynas iš ESF projekto „Gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimas Krekenavos miestelyje“ lėšų, įrengtas apšvietimas, vaizdo kameros. Tęsiama gimnazijos IKT strategija: įrengta antra IT klasė (iš Švietimo aprūpinimo centro gauta 15 nešiojamų kompiuterių), iš ESF projekto „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas Panevėžio rajono savivaldybėje“ įrengta išmanioji klasė (37 planšetiniai kompiuteriai, interaktyvus ekranas Activ panel, šiuolaikiški mobilūs baldai). Abituriento Domanto Kemešio informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino rezultatas – 100 balų. Skaitmenizuojamas ugdymo procesas, mokinių pasiekimų ir individualios pažangos fiksavimas, diegiant EDUKA dienyno ir EDUKA klasės sistemas.

2019 m. gimnazijos bendruomenė šventė vidurinės mokyklos 100 metų jubiliejų, pasodintas mokyklos 100-mečio ąžuolų parkas. Vykdant gimnazijos edukacinių erdvių atnaujinimo strategiją, atnaujinta biblioteka. Abiturientės Aistės Lukoševičiūtės anglų kalbos valstybinio brandos egzamino žinios įvertintos 100 balų. Gimnazija kartu su socialiniais partneriais vykdė net 18 projektų. Reikšmingiausias – tarptautinės programos „Erasmus+“ projektas „Pamoka be vadovėlio“, kurio metu 6 gimnazijos mokytojai ir 2 pagalbos specialistai dalyvavo užsienio stažuotėse Italijoje ir Kroatijoje, tobulino IKT valdymo ir anglų kalbos tobulinimo kompetencijas. Toliau plėtojama informacinių komunikacinių technologijų vystymo strategija, įrengiama EDUKA išmanioji klasė geografijos kabinete. Pirmą kartą po ilgos pertraukos padidėjo mokinių skaičius gimnazijoje. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialią programą gimnazijai skirtas geltonasis autobusas IVECO Daily 50C15. Iš savivaldybės biudžeto lėšų nupirktas automobilis Renault Trafic. Iš Panevėžio rajono vaikų globos namų perduotas autobusas Volvo B12M.

2020 m. savivaldybės biudžeto lėšomis atnaujintas seno korpuso II aukšto koridorius ir technologijų kabinetas. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo lavinimo mokyklų aprūpinimo mokykliniais autobusais programą gimnazijai skirtas geltonasis autobusas IVECO Daily 50C18, dar vienas geltonasis autobusas MB Sprinter 311 perduotas iš reorganizuojamos Žibartonių pagrindinės mokyklos. Pirmą kartą gimnazijos istorijoje teko pereiti į nuotolinį mokymą dėl karantiną sukėlusio COVID-19 viruso pavojaus. Tam tikslui Ministerija gimnazijai skyrė 68 planšetinius kompiuterius. Gimnazijos bendruomenė pasirinko Microsoft Office 365 (MS Teams) mokymo aplinką. Panevėžio rajono geriausio Metų mokytojo nominacija įteikta gimnazijos fizinio ugdymo ir neformaliojo švietimo mokytojui Vytui Duliui.

2021 m. gimnazija vykdė tarptautinės „Erasmus+“ programos KA1 projektą „Skaitmeninė klasė“, mokytojai dalyvavo mobilumuose Ispanijoje ir Graikijoje, tobulino IKT panaudojimo ugdymo procese ir anglų kalbos kompetencijas. Atnaujintas seno korpuso III aukšto koridorius, istorijos kabinetas ir vaiko dienos centro patalpa, mokytojų kambario erdvė; 7 patalpose (seno korpuso III ir I aukšte) įrengti pirmieji oro kondicionieriai; atnaujinta gimnazijos interneto svetainė; pradėtas naudoti TAMO dienynas. Abituriento Irmanto Brazausko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino žinios įvertintos 100 balų.

2022 m. buvo vykdomas ESF projektas „Kokybės krepšelis“, praturtinta IKT bazė (atnaujinta kompiuterių klasė, nupirkti 4 išmanieji ekranai, įrengtas modernus biologijos kabinetas, aktyvaus mokymosi kambarys, atnaujinti pagalbos mokiniui specialistų kabinetai, įsigyta šiuolaikiškų mokymo(si) priemonių ugdymo procesui praturtinti). Gimnazijos 8 kl. mokiniai dalyvavo tarptautiniame matematikos ir gamtos mokslų tyrime TIMSS.

2023 m. gimnazija įsitraukė į nacionalinį projektą „Tūkstantmečio mokyklų programa“, parengtas pažangos planas, suplanuotos priemonės, skirtos pagerinti ugdymo(si) kokybę. Vyko gimnazijos veiklos teminis išorinis vertinimas, stiprieji gimnazijos veiklos aspektai: klasės valdymas, optimalus išteklių paskirstymas, pasidalyta lyderystė, mokytojų profesionalumas, gimnazijos vizija ir veikla orientuota į pažangą ir tvarumą; tobulintina – pamokos apibendrinimas ir mokinių pasiekimų pamatavimas.

Iš viso per 2013–2023 m. laikotarpį į gimnazijos pastatą, vidaus ir išorės edukacines erdves investuota apie 960 000 Eur.

Gimnazijoje puoselėjamos gilios tradicijos: Šv. arkangelo Mykolo premija už akademinius pasiekimus ir aktyvią visuomeninę veiklą, kasmet organizuojamas integruoto ugdymo projektas „Klojimo teatras“, karnavalas, populiarumo nepraranda orientavimosi sportas, gimnazijos krepšinio lyga, adventinis rytmetis, šauniausia klasė, UAB „ORCA TEAM“ premija už pasiekimus matematikos ir informacinių technologijų srityje, geriausio sportininko premija. Kuriamos naujos tradicijos: savivaldos diena, pažangiausia klasė, šeimos diena.