Praktinės veiklos psichikos sveikatai išsaugoti ir stiprinti  

Psichikos sveikata išskiriama kaip viena esminių sveikatos sudedamųjų dalių ir suvokiama kaip geros savijautos būsena, kurioje individas suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastomis stresinėmis situacijomis, produktyviai ir našiai dirbti bei įnešti savo indėlį į bendruomenę, tačiau įvairių tarptautinių organizacijų (PSO, UNICEF,OECD ir kt.) atlikti tyrimai atskleidžia, jog gerėjant pragyvenimo lygiui, ilgėjant prognozuojamai gyvenimo trukmei ir t.t., psichikos sveikatos sutrikimai ir (ar) sunkumai išlieka problemine sritimi, o viena jautriausių sunkumus patiriančių grupių – vaikai ir jaunimas.

Spalio 9 ir 12 dienomis Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras suorganizavo veiklas psichinės sveikatos stiprinimo tema, kurias vedė lektorė Gintarė Raziulevičiūtė ir neuroedukatorė Asta Kadienė.

3 klasės mokiniai dalyvavo praktinėje paskaitoje „Emocijų valdymas per meno terapiją“. Dalyviai  piešė portretus, nematydami savęs, tuo suprasdami, kad šis piešinys tarsi kaukė, kuria dažnai kiekvienas užsideda, nes jaučiasi saugesni. Paskaitos metu diskutuota pagal kokius kriterijus pasirenkami draugai, kokiomis savybėmis jis turėtų pasižymėti. Mokiniai teigė, kad jų pasirinktas draugas turėtų būti mielas, su kuriuo saugu, gera būti santykyje ir galima būtų pasitikėti. Komandoje su suolo draugu piešė savo svajonių namą, klausė garsus ir juos vaizdavo namų aplinkoje. Ypatumas tas , kad piešti reikėjo su viena piešimo priemone ir dirbti komandoje. Paskaitos pabaigoje visi pasimatavo savo emocinę būseną.

Paauglių depresija nėra tik bloga nuotaika ar melancholijos periodas, tai rimta problema paveikianti visas paauglio gyvenimo sritis. Paauglių depresija gali nulemti alkoholio ar narkotikų vartojimą, savęs nekentimą ar žalojimą, smurtą, bėgimą iš namų ar net savižudybę. Depresija yra susijusi su daugybe kitų problemų.

 9 b klasės mokiniai dalyvavo paskaitoje „Depresijos ir savižudybių prevencija“, kurioje buvo diskutuota kaip atpažinti depresijos ir savižudybės požymius, aptarti „Poreikių piramidės“ aspektai. Vienas garsiausių humanistinės psichologijos atstovų Abraham Maslow  žmogaus poreikius suklasifikavo į 5 lygmenis: fiziologinius, saugumo, socialinius, savigarbos ir pagarbos, savirealizacijos. Lektorė Gintarė akcentavo, jog užaugęs žmogus pats kuria savo santykį, planuoja kaip gyvens, kaip kontroliuos kiekvieną savo žingsnį, be to pasidalino savo skaudžiomis patirtimis. Paskaitos metu mokiniai įsivertino charakterio savybes, sužinojo paauglių depresijos ženklus, kurie gali padėti atpažinti ligą. Tai:

• Didesni, nei įprastai nuotaikos pokyčiai.
• Dirglumas, pyktis ar priešiškumas.
• Žymiai pablogėję pažymiai.
• Pokyčiai santykiuose su draugais. Vaikas mažiau laiko praleidžia su draugais, mažiau apie juos kalba (depresiški paaugliai ima bendrauti daug mažiau, dažnai nustoja bendrauti su senais draugais ir susideda su nauja kompanija).
• Atsitraukimas ir izoliacija (paauglys praleidžia daugiau laiko prie kompiuterio, nei įprastai), vengia bendrauti.
• Susidomėjimo mėgstamomis veiklomis praradimas.
• Mitybos ir miego pokyčiai. Prastas miegojimas arba, atvirkščiai, ilgas miegojimas, didelis mieguistumas dienos metu.
• Žymus kūno svorio kritimas ar augimas.
• Pamokų nelankymas ar nuolatinis vėlavimas.
• Mintys ar kalbos apie gyvenimo beprasmybę, savižudybę.
• Šeimos depresijos istorija.

 9b ir 6 b klasės mokiniams vyko integruota biologijos pamoka „Psichoemocinės sveikatos stiprinimas“.  Praktinį užsiėmimą vedė neuroedukatorė Asta Kadienė. Neuroedukacija- tai viena iš neuro mokslo sričių, kuri tyrinėja žmogaus galimybę keisti požiūrį, mąstymą ir elgseną. Jos metu ugdomas socialinis, emocinis bei dvasinis intelektas. Užsiėmimo metu taikant dailės terapijos metodus, įvairius pratimus, testus, kalbinius kodus mokiniai stiprino psichoemocinę sveikatą, be to mokėsi atpažinti emocijas, kompensuoti teigiamų emocijų trūkumą, suvaldyti vidinį stresą, ieškojo būdų (at)kurti santykį, pabūti ilgesnį laiką gerame nusiteikime.

Tarptautinių tyrimų duomenimis Lietuva pagal bendrus vaikų gerovės vertinimo rezultatus užima tik 33 vietą, o pagal geros psichikos sveikatą užima tik 36 poziciją iš 38 šalių. Taip pat Lietuva įvardijama kaip viena didžiausioje rizikoje esančių šalių pagal jaunimo mirtingumo dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių) skaičių, kuris kasmet sudaro daugiau nei 20 proc. nuo visų 15–29 metų amžiaus asmenų mirčių. Jaunų žmonių psichikos sveikatos statistika atskleidžia, jog Lietuvoje kelis kartus per savaitę sveikatos sutrikimus jaučia 50 proc. merginų ir 27 proc. penkiolikmečių vaikinų, jie patiria daug skirtingų emocinių, psichologinių bei socialinių dirgiklių.

Labai svarbios yra jaunimo erdvės, kur gali būti kuriamas pasitikėjimo santykis su jaunimu. Mokykla yra vieta, kur pasiekiami visi vaikai, šioje terpėje galima daryti sisteminius pokyčius. Tad pakankamai neformaliojo ugdymo veiklų turėtume  skirti tam, kad kuo jaunesni asmenys galėtų išmokti išlaikyti gerą emocinę būseną bei psichinę sveikatą, nes nuo jos priklauso gyvenimo kokybė.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė