Lytiškumo ugdymas mokykloje - reikalinga ir aktuali tema

Lytiškumo ugdymas – tai yra nuoseklus asmens ugdymas, pritaikytas pagal amžių, atspindintis šio laikmečio aktualijas, apimantis asmens raidą ir lyties tapatumo suvokimą, pateikiantis mokslu grįstą ir be išankstinių nuostatų informaciją, susijusią su reprodukcinės sveikatos užtikrinimu, lytine elgsena, įgalinantis asmenį priimti saugius sprendimus bei komunikuoti įvairiais lytiškumo aspektais.

Lietuvos mokyklose vis dar gajūs stereotipai. 2021 metais keliose mokyklose buvo vykdoma apklausa „Lyčių stereotipai mokyklose“, kuri parodė, jog net 31 proc. merginų sutinka, kad jaučia, jog iš jų tikimasi atrodyti ir elgtis seksualiai, o 24 proc. vaikinų pritarė, jog merginos turi atrodyti seksualiai. Toje pačioje apklausoje 36 proc. merginų ir 46 proc. vaikinų nurodo, kad jei pavydžiu savo vaikino / merginos, vadinasi jis / ji man rūpi. Tad vis dar yra likęs įsitikinimas, jog pavydas – sveikų santykių bruožas. Tad tam tikrais gyvenimo tarpsniais svarbu ugdyti, auginti sąmoningą asmenybę, suprantančią savo fiziologinę ir psichologinę prigimtį, atpažįstančią savo poreikius, gebančią sąmoningai pasirinkti sau tinkamiausią kelią veikti, puoselėjančią pagarbų ir atvirą santykį su savimi ir aplink esančiais. Be to svarbu suvokti visuomenėje vyraujančias stereotipines nuostatas bei atpažinti galimą asmens tapatumo spektrą kaip įvairų, vertingą ir vertą pagarbos.

Kovo 18 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje lankėsi Nepatogaus kino klasės edukatorė Jovita Brinkaitė-Karalienė. 7,8 klasių mokiniai žiūrėjo dokumentinį filmą „Čia ir garsiai“. Filmo peržiūros tikslai: suteikti galimybę dalyviams susipažinti su smurto, ypač seksualinio smurto, temomis bei turėti erdvės saugiai diskutuoti ir dalintis; supažindinti su ribų ir poreikių atliepimo temomis, kaip jas atpažinti ir kaip išlaikyti, kaip neperžengti kitų žmonių ribų; skatinti suprasti, kas sudaro mūsų individualią tapatybę ir kodėl kiekviena tapatybė yra svarbi ir vertinga; skatinti supratimą apie išankstines nuomones ir nuostatas, jų įtaką mūsų bendravimui, santykiams. Filme paliečiamos žmogaus teisė į savo kūną, į asmeninį gyvenimą, į saugumą. Čia pasakojama istorija  apie grupę merginų, kurios pastebi, jog sistema, kuri turėtų kovoti su seksualiniu smurtu – neveikia. Tad filme rodoma trumpa istorija apie merginų grupę, kodėl ji susirinko, kaip pasakoja istorijas įvairiuose renginiuose apie matomą smurtą mokyklose, aktyvizmą, politinius  susitikimus, kuriuose dalyvauja merginų grupė.. Merginos kalba apie įvairių rūšių smurtą, kurį patiria mokykloje, apie kaltę, kurią jaučia smurtą patyrusios aukos, apie tai, jog mokyklose svarbu turėti paruoštus specialistus, kurie galėtų kalbėtis šiomis temomis. Po filmo peržiūros edukatorė su mokiniais diskutavo kas yra seksualinis priekabiavimas, ar teko iki šiol kaip nors susidurti su šia tema, kodėl apie seksualinį priekabiavimą mokykloje tiek mažai informacijos, ar svarbu šią problemą spręsti,  kas gali seksualiai priekabiauti mokykloje, kas nukenčia nuo seksualinio priekabiavimo,  kokią rolę seksualinio priekabiavimo temoje užima internetas,  ar seksualinis priekabiavimas ir lytiškumo ugdymas susiję ir kuo. Mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijoje, reiškė savo nuomonę. Po to susiskirstę į grupes analizavo pateiktas situacijas, ieškojo jų sprendimo būdų, pildė koncepsijos žemėlapį.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė