Apie energetinius gėrimus verta žinoti!

Tikriausiai, ne vienas, esame susidūrę su energetiniais gėrimais. Vieni apie juos girdėję ar žino iš matytų reklamų, kiti patys bent kartą yra jų vartojęs.  Atlikti tyrimai (2023) rodo, kad bent vieną - du kartus gyvenime energetinius gėrimus vartojo 86,2 procentai jaunų žmonių, o paaugliai yra didžiausia energinių gėrimų vartotojų grupė. Tad jaunų žmonių tarpe  jų vartojimas tampa nesveikos gyvensenos įpročiu.

Taigi, energetinis gėrimas – kas tai? Energinis arba energetinis gėrimas – gaivusis nealkoholinis gėrimas, tonizuojantis žmogaus organizmą. Į energinių gėrimų sudėtį paprastai įeina kofeinas, taurinas, karnitinas, guaraninas, ženšenis, B grupės vitaminai, gliukozė, konservantai. Pagrindinį poveikį sukelia kofeinas ir taurinas, papildomai veikia ženšenis bei guaranas. Blogiausiai, kad visų šių medžiagų koncentracijos gėrimuose labai didelės ir visai nebūtinos žmogaus organizmui. Visi energinių gėrimų komponentai, veikdami kartu, iš tikrųjų sumažina nuovargį, stimuliuoja fizinį aktyvumą, gerina protinį darbą, greitina reakciją. Tačiau perdozavus šio gėrimo gali sutrikti miegas,  kyla insultų, infarktų, akių plyšimų grėsmė. Be to esantis kofeinas gėrime išstumia iš organizmo jam reikalingą kalcį ir geležį. Energiniai gėrimai iš tiesų nualina organizmą, nes jie neprideda energijos iš šalies, bet mobilizuoja organizmo mechanizmų veiklą. Šiuose procesuose dalyvaujančios medžiagos labai greitai sudega ir savo vidinius resursus išnaudojusiame organizme ima jų trūkti. Todėl po stimuliavimo ateina didelio slopinimo etapas. Žmogus jaučiasi išsekęs ir vėl atsiranda poreikis pasipildyti energijos ir taip atsiranda priklausomybė nuo šio gėrimo, o nutraukus jo vartojimą gali  pasireikšti abstinencijos simptomai. Viena sunkiausių ilgalaikio energinių gėrimų vartojimo pasekmių – organizmo išsekimas.

Tauriną - žmogaus organizmas, reikiamą jo kiekį pasigamina pats ir sveikam žmogui papildomai vartoti nereikia. Ženšenis ir guarana gamtiniai stimuliatoriai. Naudingi mažomis dozėmis bei gydymo tikslais, tačiau padidintos dozės gali iššaukti panikos jausmą, nemigą, kraujospūdžio nestabilumą. Be to  energetinių gėrimų gamybos metu į juos dedama įvairiausių cheminių medžiagų: konservantų, dažiklių, aromato ir skonio stipriklių.

Energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančio kofeino ir kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų kiekio gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai. Vaikai yra jautresni kofeinui, todėl minėti gėrimai padidina arterinį kraujo spaudimą, skatina priklausomybę, neigiamai veikia endokrininę sistemą, vaikai gali tapti hiperaktyvūs ar net agresyvūs. Pavojinga  kofeino dozė vaikams daugiau nei 75 mg.

Atlikto tyrimo duomenimis (ESPAD 2015), Lietuvoje energetinių gėrimų vartojimas vyresniųjų paauglių tarpe (labiau vaikinų, nei merginų) yra labai paplitęs – 86 procentai bent vieną ar du kartus gyvenime vartojo energetinius gėrimus : vaikinų – 87 proc., merginų – 85 proc., o kartu su alkoholiu– beveik kas trečias. Maišyti energetinį gėrimą su alkoholiu ypač pavojinga, nes alkoholis nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tokiais pavojingais mišiniais galima labai stipriai apsinuodyti (ims pykinti, norėsis vemti, krės drebulys). Energetinis gėrimas tarsi užtušuoja alkoholio veikimą ir žmogus subjektyviai nebejaučia kiek yra apsvaigęs, todėl išgeria kur kas daugiau alkoholio nei įprastai. Tai pat alkoholis su energiniu gėrimu veikia kaip diuretikas, skatina šlapinimąsi, o kartu ir gyvybiškai svarbių mikroelementų pasišalinimą iš organizmo. Energinių gėrimų nereikėtų maišyti ir su kitais kofeino turinčiais gėrimais - kava, arbata.

 Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo draudimas jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus.  Dėl šalutinių poveikių nuostatos nepardavinėti šių gėrimų nepilnamečiams taip pat laikosi  Jungtinės Amerikos Valstijos, o Norvegijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir  Danijoje jo platinimas yra ribojamas  ir prekiaujama tik vaistinėse.

 Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė