Būk budrus

Apie psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją kalbama daug, išleista nemažai metodinių priemonių, organizuojamos stovyklos, vyksta paskaitos, mokymai gyvenimo įgūdžių pamokose. Deja, viešumoje nuskamba ne viena istorija ir skaudūs įvykiai, kurie mums vis primena, kad sustoti negalima, apie tai reikia kalbėti ir ieškoti būdų, aiškintis priežastis ir stengtis mažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą ankstyvajame amžiuje.

Atkreipiant dėmesį į šią  problemą su Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos dešimtos klasės mokiniais kalbėjome apie naujų psichoaktyvių medžiagų keliamas rizikas ir poveikį sveikatai. Aptarėme besaikį vaikų ir jaunimo buvimą internete, o tai dar vienas šių dienų rūpestis, nes viską galima įsigyti legaliai, internete. Su mokiniais diskutavome, kodėl dėl  prastėjančių vaikų, paauglių ir tėvų santykių jie ieško greito pasitenkinimo, malonumo vartojant psichoaktyvias medžiagas, apie pasitikėjimo, ryšio kūrimo priemones. Tai labai svarbus aspektas, nes pradėjęs vartoti psichoaktyviąsias medžiagas vaikas nustoja domėtis mokslu, atsiriboja nuo tėvų, mokytojų, nejaučia ryšio su savo aplinka, apgaudinėja, manipuliuoja. Be to paaugliai dažnai tyčia elgiasi kenkėjiškai savo ir kitų atžvilgiu, kai pradeda dingti vertingi daiktai, kai atsiranda namuose keistos, nematytos medžiagos, gaunamos siuntos paštu, slepiamas jų turinys. Mokiniai žiūrėjo edukacinį-informacinį filmuką „Ką žinai apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas?“

Norint mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą svarbu jaunus žmones šviesti, informuoti apie jas, mokyti pozityvios socializacijos, skatinti paauglių užimtumą, sąmoningumą, ugdyti kritinį mąstymą, stiprinti ryšį su tėvais, nes tai vaikui ar paaugliui suteikia saugumo pojūtį. Tai pat stebėti vaiko elgesį ne tik mokykloje, bet ir namuose, kur vaikas praleidžia daugiausia laiko. Tad nuolatinė prevencija ir visuomenės informavimas yra geriausios ir tinkamiausios priemonės mažinant NPS pasiūlą ir paklausą.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė